tikš takš

tìkš tàkš interj. NdŽ sudavimo (audimo, kūlimo, plakimo) garsui žymėti: Kaip tik subrėkšta ir išgirsi tikš takš, tikš takš – duoda kultuvėmis LzP. Senelis nuėjęs į sodžių pas audėją. Tą savo staklėse tikš takš beaudžiančią atradęs BsMtI14. Apie dvidešimt berniokų tašė girnas: tikš takš, tikš takš J.Balč. ^ Tikš takš ant lentos, kibir vibir ant tvoros (skalbia ir džiovina) Skd.